Vaikų atmintis

 Vaikų darbinė atmintis

Ko gero ne vienas iš tėvų yra sulaukę mokytojų komentarų apie savo vaikus, kad šie yra išsiblaškę, neseka mokytojo nurodymų, nerodo mokymosi pažangos. O gal ir patiems yra tekę pastebėti,kad vaikas darant namų darbus ar mokantis, blaškosi, nesusikaupia ar nepabaigia užduočių. Nors priežasčių tam gali būti įvairiausių, tačiau dažnai tokį elgesį demonstruoja ir vaikai be jokių žinomų sutrikimų. 

Kaip žinia, vaikų, turinčių dėmesio ar atminties sunkumų, daugėja. Viena iš daugelio galimų teorijų tokiam reiškiniui, tai išmaniųjų telefonų  naudojimas (Tanil and Yong,2020.; Liebher et al,2020.). Tyrimai rodo,kad vaikams naudojantis išmaniaisiais telefonais, yra neigiamai veikiamos kognityvinės funcijos, taipogi ir darbinė atmintis. Tačiau verta paminėti, kad yra svarbūs genai, įtakojantys frontalinę smegenų dalį,  palaikančią darbinę atmintį .

Darbinė atmintis-tai atmintis,reikalinga priimti ir išlaikyti naują informaciją. Mokykloje vaikai naudodamiesi darbine atmintimi sugeba vykdyti užduoties nurodymus, sprendžia užduotis ir planuoja. Tad akivaizdu,kad darbinė atmintis mokinams yra ypatingai svarbi. Pasak tyrimų, darbinė atmintis ir jos funkcionavimas nuspėja mokinio akademinius pasiekimus, ypatingai skaitymo ir aritmetikos (Gathercole & Alloway,2008).; Uopasai et al,2022). 

Taigi, darbinės atminties funkcionavimas yra ypatingai reikšmingas vaikams. Kai darbinė atmintis tinkamai nefunkcionuoja, pamokos vaikui gali tapti iššūkiu. 

Labai svarbu paminėti,kad nepakankamas darbinės atminties funkcionavimas, jokiu būdu nenuspėja ADHD sutrikimo. ADHD  yra dažniausiai nustatomas pažintinių funkcijų sutrikimas vaikams (CDC-centers for disease control and prevention). Deja, dažnais atvejais nustatomas neteisingai (Furzer et al, 2022). Paprastai mokytojai būna pirmieji pastebintys mokymosi sunkumus. Tačiau,kaip rodo tyrimai, mokytojai dažniausiai suklysta vertindami galimus ADHD požymius (Noppe-Brandon, 2024.; Beljan, 2021.). Kaip žinia, vaikai būna ir užmaršūs, išsiblaškę ir nesusikaupia. Dažnai pamirštama,kad vaiko sugebėjimas išlaikyti dėmesį priklauso nuo jo amžiaus. Tarkim 5-8 metų vaikų dėmesio sutelkimo laikas svyruoja tarp 12-25 minučių. Kai veikla būna įtraukianti, vaikai dėmesį gali sutelkti ir ilgiau. Neteisinga išvada gali turėti didelės reikšmės vaiko tolimesniam gyvenimui. Todėl visada svarbu kreiptis į kvalifikuotus specialistus. 

Neesant pažintinių funkcijų sutrikimams, vaikai taip pat gali rodyti tam tikrus darbinės atminties nepakankamo funkcionavimo požymius, kurie gali įtakoti kasdieninį gyvenimą. Verta paminėti, kad vaikai patiria įvairiausių smegenų vystymosi procesų, taigi užmaršumas ar išsiblaškymas ir kiti elgesio ypatumai gali būti dalis to proceso. Ir nors kolkas nėra tvirtų įrodymų, kad darbinę atminti galima patobulinti, tačiau egzistuoja būdai, strategijos kaip tuos deficitus kompensuoti. 

Pastebėjus, kad vaikui sunku susikaupti, sunkiai atlieka užduotis, nedaro mokymosi pažangos ar mokytojai praneša apie išsiblaškymą ar nesusikaupimą pamokų metu, verta pagalvoti apie galimą pagalbą vaikui. Žinoma, visada patartina kreiptis į specialistą, kuris tiksliau nurodys galimas priežastis. Atmetus galimus neurovystymosi sutrikimus, specialistas gali pasiūlyti įvairių būdų kaip vaikui palengvinti kasdieninius iššūkius. 

Dalinamės keliais paprastais būdais, galinčiais padėti vaikams atliekant užduotis ar mokantis. Šias strategijas patogu naudoti ne tik namuose, bet ir mokykloje. Svarbu prisiminti ir vaiko dėmesio sutelkimo galimybes pagal amžių, nenuvarginant vaiko, kas gali tik sukelti neigiamas emocijas. 

• Naudotis vaizduote

Skatinkite vaiką naudotis vaizduote. Paprašykite vaiką pirmiausia įsivaizduoti savo galvoje, o tada nupiešti. Tarkim, paprašote vaiko susiruošti miegui. Paprašykite vaiko, kad nupieštų ant popieriaus lapo kaip ruošiasi miegui. Vėliau užtenka ir paprašyti apibūdinti žodžiu. Mokantis, prašykite, kad vaikas mintyse įsivaizduotų tai ką skaito. Tarkim, mokantis istorijos paskatinkite vaiką mintyse sukurti filmą apie tai ką skaitė. 

• Būti mokytoju

Pasiūlykite vaikui pažaisti žaidimą būti mokytoju. Paprašykite, kad vaikas pamokytų jus ko išmoko. Tai leidžia vaikui iškart pasiekti informaciją ir skatinti jos atgavimą. Tai puikus metodas ir mokykloje. Kaip žinia, vaikai lengviau mokosi kartu, o sugrupavus po 2, vaikai gali mokyti vienas kitą ir taip tobulindami savo darbinę atmintį. 

• Multisensorinis būdas

Mokydami pasitelkite įvairias priemones. Vaikui svarbu pamatyti, paliesti, išgirsti ir patyrinėti. Vaikai geriau išmoks apie tarkim, braškes, jas pamatę, palietę, paragavę, ištyrinėję sėklytes, negu tik skaitydami. Galima pridurti, kad tėvai dažnai pyksta, kai vaikai ‘žaidžia’ su savo maistu, išardo žaislus ar lipa į balas. Tačiau reikia prisiminti, kad tokiu būdu vaikas mokosi. Daug kas vaikui gali būti matoma pirmą kartą gyvenime. 

• Spalvoti žymekliai

Tokios priemonės gali vaikui padėti lengviau rasti kas svarbu ir išlaikyti informaciją ilgiau. Skatinkite vaiką žymėtis naudojant spalvotus žymeklius. Mūsų smegenys turi tarsi ‘filtrą’, praleidžiantį tik mažą dalį sensorinės informacijos, tuo tarpu spalvoti ryškūs žymekliai praleidžiami išimtinai. Pasiryškinus informaciją skaitant tekstą, gali padėti išlaikyti tą informaciją ilgiau, iki kol prireikia atsakinėjant klausimus apie perskaitytą tekstą. Garsiai aptariant ir užduodant klausimus kada vykdomas aktyvus mokymasis, teigiamai veikiama darbinė atmintis, kas gali formuoti ir ilgalaikę atmintį. 

• Trumpi pratimai

Galite su vaiku atlikti ir pratimus, tiek namuose tiek mokykloje. Tarkim, pasakykite vaikui tris atskirus skaičius (priklauso nuo amžiaus) ir paprašykite pakartoti, o tada pasakykite tuos pačius skaičius, tik paprašykite pakartoti atbuline tvarka. Visada pradėkite nuo lengvesnių užduočių, nepamirškite, kad įtakos turi ir vaiko amžius, o kartais ir nenoras atlikti užduočių. Kitas pavyzdys, važiuodami ar vaikščiodami, paprašykite perskaityti automobilių numerius paprastai ir atbuline tvarka. 

Apibendrinant, dėmesio stoka ar išsiblaškymas jokiu būdu nerodo galimo sutrikimo. Kada neramu visada patartina kreiptis pas kvalifikuotus specialistus. Kaip tyrimai rodo, išties sunkių sutrikimų pasitaiko rečiau, dažniau patebima neteisingai nustatytas sutrikimas. Mokymas turi atitikti vaiko brandą, atižvelgiant į amžiaus galimybes sutelkti dėmesį. Norint padėti vaikams pasiekti geriausių rezultatų, būtinas bendradarbiavimas tiek tarp mokytojų, tiek tarp tėvų. Net ir paprastos kasdieniškos strategijos gali padėti vaikui mokytis rezultatyviau ir lengviau. 

Beljan, P. (2021). Misdiagnosis of culturally diverse students. In Special Populations in Gifted Education (pp. 317-332). Routledge.

CDC, Centers for disease control and prevention.

Furzer, J., Dhuey, E., & Laporte, A. (2022). ADHD misdiagnosis: Causes and mitigators. Health Economics, 31(9), 1926-1953.

Tanil CT, Yong MH. Mobile phones: The effect of its presence on learning and memory. PLoS One. 2020 Aug 13;15(8):e0219233. doi: 10.1371/journal.pone.0219233. PMID: 32790667; PMCID: PMC7425970.

Liebherr, M., Schubert, P., Antons, S., Montag, C., & Brand, M. (2020). Smartphones and attention, curse or blessing?-A review on the effects of smartphone usage on attention, inhibition, and working memory. Computers in Human Behavior Reports, 1, 100005.

Gathercole, S., & Packiam Alloway, T. (2008). Working memory and learning: A practical guide for teachers.

Noppe-Brandon, G. (2024). Young Teen Medicated and Misdiagnosed ADHD: Ending Hyperactive Behavior by Finding Its Underlying Coherence. In Unlocking the Emotional Brain (pp. 345-350). Routledge.

Uopasai, S., Bunterm, T., Tang, K. N., & Saksangawong, C. (2022). The effect of meditation on metacognitive ability, working memory ability, academic achievement, and stress levels. Humanities, Arts and Social Sciences Studies, 217-226.