Socialiniai tinklai ir depresija tarp vaikų

 Vis dažniau socialiniai tinklai tampa ne tik mūsų suaugusių gyvenimo dalimi, tačiau ir vaikų. 2023 metų UK (BBC) apklausos duomenimis, 7 metų vaikai reguliaria naudojasi socialiniais tinklais, ir net 95% 13-17mečių (NIH), 40% - 8-12 metų vaikai. Nors minimalus amžius daugumoje socialinių tinklų yra nuo 13 metų, visgi kaip rodo statistika, vis jaunesni vaikai naudojasi platformomis, dažnai ir tėvams žinant.
Socialinių tinklų poveikis žmogui yra žinomas, kaip galintis sukelti neigiamų padarinių, tokių kaip depresija, nerimas, miego sutrikimas (UC Davis Health)18
2018 metų metaanalizės (Marino et al.,) ir sistemingų tyrimų duomenimis (Hoare et al, 2016), rasta koreliacija tarp naudojimosi socialiniais tinklais ir psichologinėmis problemomis.
Taigi, daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad socialiniai tinklai gali sukelti neigiamą poveikį žmogui. Tačiau ką tai reiškia vaikui.
Vaiko smegenys šiuo laikotarpiu sukuria labai svarbius ryšius tarp neuronų. Vaiko kasdieniai potyriai, ryšiai, nulemia neuronų jungimosi eigą, kas įtakos, visą likusį gyvenimą. Bene svarbiausias vaidmuo žinoma tenka tėvams. Bendravimas su tėvais yra fundamentalus elementas vaiko vystymuisi.
Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad savižudybių skaičius tarp 10-24 metų vaikų ir jaunų žmonių, padidėjo 62% nuo 2007 iki 2021 (Lisa et al, 2024). Tuo pačiu pasaulyje yra fiksuojamas padidėjęs naudojimasis socialinėmis platformomis tarp vaikų. Ši galima koreliacija buvo aptikta tyrimuose (LH Jaycox etal, 2024; Hawton et al, 2020).
Per paskutinį dešimtmetį, savižudybių skaičius tarp 10-14 metų vaikų padidėjo nuo 0.5 iki 1.5 100 tūkstančių (Jobes BMJ, 2012).
Vienas didžiausių tyrimų su daugiau nei 500 000 dalyvavusių vaikų, atrado stiprų ryšį tarp laiko praleisto socialiniuose tinkluose ir rizikos nusižudyti (YRBSS). Pasak tyrimo, kuo daugiau praleidžiama socialiniuose tinkluose, tuo labiau jaučiamės vieniši. Bendravimas socialiniuose tinkluose nesuteikia tokio pat bendravimo kaip gyvai. Rašant žinutes mes limituojame kalbą ir mintis, mažiau naudojame gestus, neskaitome pašnekovo socialinių ženklų (mimikos, kūno kalbos, veido ekspresijos). Šio tyrimo duomenimis, vaikai praleidžiantys mažiau nei valandą kasdien socialiniuose tinkluose, turi labai mažą/neturi riziką. Palyginus, su tais praleidžiančiais daugiau nei 4 valandas- rizika padidėja net 50%. .